Parengta pagal Aplikosaugos informacijos centro (AIC) leidinį.Sveikas, ekologiškas, švarus – tai vieni iš svarbiausių žodžių, kuriuos būsimiems reklamos kūrėjams kala į galvas patyrę reklamos vilkai. Šie žodžiai itin patrauklūs vartotojams, todėl Lietuvos prekybos centrų lentynose gausybė „sveikų” ir „ekologiškų” produktų. Vis tik dažnai toks gaminių žymėjimas tėra tik niekuo nepagrįstas prekės reklamavimas, klaidingai informuojantis vartotoją apie tas gaminio savybes, kurių jis neturi. Sveikų produktų, kaip pažymi Respublikinio mitybos centro (RMC) direktoriaus pavaduotojas dr. A. Kranauskas, nėra ir negali būti, yra tik sveika ar nesveika mityba. Sveikos mitybos pagrindu gali būti ekologiški produktai, tačiau išties ekologiški yra tik tie, kurie pažymėti sertifikuotais ekologiniais ženklais.
Funkciniai produktaiSveikais gaminiais dažnai pavadinami vadinamieji funkciniai produktai, praturtinti organizmui naudingomis medþžiagomis: vitaminais, probiotinėmis bakterijų kultūromis ir kt. Vis tik kol Lietuvoje nėra parengtos funkcinių produktų koncepcijos, nėra įvestų sertifikavimo taisyklių, teigti, jog vienas ar kitas gaminys yra funkcinis, anot KTU Maisto instituto Technologijos laboratorijos vedėjo dr. A. Liutkevčiaus, yra neteisėta. Net ir pati funkcinio produkto sąvoka, kaip teigia dr. A. Kranauskas, yra gana sunkiai apibrėžiama – kuris produktas iš tiesų yra funkcinis: kiaušinis, praturtintas karotinu, ar tą patį provitaminą natūraliu būdu įgijusi morka?
Veiklos laisvė arba kur dingo karotinas?Nesant patvirtintos tvarkos, gamintojai funkciniais produktais gali pavadinti net tuos gaminius, kurie iš tiesų nepasižymi jokiomis ypatingomis savybėmis. Pavyzdžiui, 2002 metais patikrinus AB „Girelės paukštynas“ kiaušinius „Karotinas“ paaiškėjo, jog kiaušinių sudėtyje net nebuvo karotino, o tik kiaušinio trynį dažančių karotinoidų. Mokslo leidinyje “Veterinarija ir zootechnika” (2003) paskelbto tyrimo duomenimis, nustatyta, kad kiaušiniuose buvo mažiau vitaminų A ir E bei alfa-linoleno rūgšties, nei deklaravo gamintojas. Be to, kaip teigia tyrimą atlikę mokslininkai, kiaušiniai „Karotinas“ nepasižymėjo jokiomis ypatingomis savybėmis, kurių neturėtų tradiciniai kiaušiniai.
BIO produktai
BIO ženklu žymimi gaminiai taipogi, anot gamintojų, priskirtini funkcinių produktų grupei, kadangi jų sudėtyje yra tam tikras kiekis organizmui neva naudingų probiotinių kultūrų, nesunaikinamų maisto apdorojimo proceso metu. Vis tik, pasak dr. A.Liutkevičiaus, šiuo ženklu žymimi produktai nebūtinai yra naudingesni sveikatai – jų sudėtyje gali būti ir kenksmingų sveikatai konservantų, saldiklių, o ir pačių bakterijų, išliekančių apdorojimo proceso metu, ypatinga nauda organizmui nėra įrodyta. Be to, kai kuriose Europos Sąjungos šalyse (Olandijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje) BIO, kaip ir ekoženklas naudojamas tik ekologiškiems produktams ženklinti, todėl, pasak RMC direktoriaus pavaduotojo dr. A. Kranausko, gali tekti šio ženklo naudojimo Lietuvoje praktiką peržiūrėti ir juo žymėti tik ekologiško produkto sertifikatą turinčius gaminius.
Sveikas pradas – tikrai sveikas?
Bene prieštaringiausiai vertinama VP Market „sveikų“ ir ekologiškų gaminių ženklinimo politika. Šiuo metu VP Market prekybos centruose gausėja produktų, pažymėtų vizualiai identiškais simboliais, besiskiriančiais tik užrašu – „Ekologiškas pradas“ ir „Sveikas pradas“. „Ekologišku pradu“ iš tiesų žymimi tie gaminiai, kurie turi sertifikuotą eko ženklinimą – lietuviškąją
Ekoagros ar kitų šalių sertifikuotus ekoženklus. Tuo tarpu produktų žymėjimo „Sveiko prado“ logotipu tvarka yra daug sunkiau paaiškinama. Pasak VP Market ryšių su visuomene atstovės V. Jakubauskaitės, šiuo ženklu žymimi maisto produktai, kurie yra sveikesni nei kiti tos maisto grupės gaminiai. Pavyzdžiui, „Sveiko prado“ ženklu žymimi pagal VP Market užsakymą pagaminti dþiūvėsėliai, tačiau juose, kaip ir kituose aukšta temperatūra apdorotuose sausuose, krakmolo turinčiuose produktuose (skrudintose bulvytėse, traškučiuose, sausainiuose ir pan.), ypač gausu labai kancerogeniškos medžiagos akrilamido. Nepagrįstai naudojant tokį ženklinimą, pažeidžiamas Lietuvos maisto įstatymas, nes juo draudžiama „nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi “. Be to, naudojant vizualiai itin panašius ženklus sertifikuotiems ekologiškiems produktams ir gamintojo ar platintojo vizijoje suvokiamiems „sveikesniems“ gaminiams, diskredituojamas ekologiškas produktas ir klaidinamas vartotojas.
Žalias – dar ne ekologiškasBe paminėtų ženklų, yra gausybė kitų gamintojų ar prekybininkų sukurtų etikečių ir simbolių, kuriais siekiama suteikti produktui ekologiškesnio, sveikesnio gaminio įvaizdį. Tokie išrasti simboliai gali būti, pavyzdžiui, vandens lašeliai, gėlės, medžiai, lapai, žaliai nudažyta pakuotė ir t.t. Svarbu suvokti, kad šie simboliai, kaip ir šiuo metu ženklai BIO bei „Sveikas pradas“, nepasako mums nieko nei apie produkto sudėtą, nei apie gaminio ar jo pakuotės tikrąjį ekologiškumą. Dažniausiai jie tėra skirti patraukti pirkėjo dėmesį ir suklaidinti vartotoją. Jei iš tiesų norite pirkti ekologišką produktą, ieškokite tik sertifikuotais ekologiniais ženklais pažymėtų gaminių:
